Kategorijos archyvas: Uncategorized

Privalomas dresavimas šunims

Auginantiems šunį vis tenka išgirsti apie įvairius planuojamus, priimamus ar atšaukiamus ribojimus. Vienu metu buvo būtina ne tik šunų (kartu ir kačių) registracija, bet taip savivaldybės taikydavo ir nepagrįstus mokesčius, kurie būdavo skiriami nežinia kam. Visgi mums įdomiau kartas nuo karto viešumoje pasirodanti informacija apie privalomą šunų dresavimą.

Sunu dresavimasPrivalomas šunų dresavimas, kaip siūlymas, dažniausiai girdimas tarp šunų auginimo entuziastų, veisėjų, tik labai retai apie tai prabyla institucijos, kurios gali ką nors lemti šioje srityje. Visgi, diskusijas tai iššaukia ir išsiskiria dvi aiškios nuomonės: palaikantys privalomą dresūrą ir jai aktyviai besipriešinantys.

Palaikantys privalomą šunų dresavimą dažniausiai argumentuoja saugumu. Daugeliu atvejų šunys po dresūros tampa paklusnesni, lengviau valdomi, mažiau domisi pagundomis ir labiau paiso šeimininko reikalavimų, taigi, tiesos šiame argumente tikrai yra daug. Gatvėje eidami negalime 100% garantuoti dėl savo šuns poelgių, o sutikus nedresuotą, net ir nelabai didelį, šunį, neturime nė menkiausio supratimo, kokie yra jo ketinimai. Taigi, neverta ginčytis dėl saugumo – dresuotas šuo labiau nuspėjamas, mažiau agresyvus.

Šunų dresavimas neapsieina be šeimininko, todėl tai dar vienas argumentas ir privalumas. Dresuoto šuns savininkas geriau žino kaip elgtis su savo ir ne tik savo augintiniu, turi daugiau žinių kaip elgtis kritinėse situacijose, pavyzdžiui, kuomet jį ar praeivį puola agresyviai nusiteikęs neprižiūrimas keturkojis.

Besipriešinantys privalomai šunų dresūrai teigia, kad tai būtų eilinis pasipinigavimas. Iš tiesų, šunų dresūros mokyklų nėra labai daug, todėl tai gali kaip reikiant kilstelėti kainas. Be viso to, sunku pasakyti kaip būtų sukuriamos taisyklės, gali būti, jog pažymėjimus, patvirtinančius, kad šuo yra tinkamai dresuotas, galės išduoti tik atitinkamos įmonės, tai vėlgi gali kilstelėti dresūros kainą ir ši paslauga, kuri jau dabar nėra pati pigiausia, taptų prieinama tik aukštesnes pajamas turintiems žmonėms, kurie ir taip dažniausiai jau būna praėję bent pradinį dresūros kursą.

Kitas dalykas, privalomas šunų dresavimas paskatins dar didesnį beglobių gyvūnų kiekį. Žmonės, kurie neišgalės leisti šuns į mokyklą paprasčiausiai bus priversti atsikratyti savo augintinių. Taigi, tokiu būdu sprendžiant vieną problemą būtų sukuriama, išplečiama kita opi problema, kurios sprendimų vėl gali tekti ieškoti ilgus metus. Tiesa, šis scenarijus tik spėjamas, kadangi žmonės vis rimčiau žvelgia į šuns auginimą, ima suprasti, kad tai gyvas padaras, o ne žaislas.

Nors privalomas šunų dresavimas vargu ar artimiausiu metu bus įmanomas Lietuvoje, žmonės, auginantys įvairiausių veislių ar neveislinius šunis, turėtų patys suvokti dresūros naudą ir bent jau pradmenis turėtų įgyti. Pradmenys bus naudingi tiek šeimininkui, tiek ir jo augintiniui. Vertėtų susirasti patikimą ar Jums patogią šunų mokyklą, kuri teikia kvalifikuotas mokymus keturkojams ir jų artimiausiems dvikojams draugams. Kartais nereikia net ir mokyklos – šunų dresavimo specialistai atvyksta į nuošalesnes šunų vedžiojimo aikšteles ir jose veda mokymus, užsiima su Jumis ir Jūsų šunimis, atsako į kylančius klausimus, padeda perprasti gyvūnų mąstymą. Tokie mokymai įprastai yra pigesni, tačiau puikūs norint pamėginti, susipažinti su procesu. Be viso to, juose galite susipažinti su bendraminčiais, kurie greičiausiai gyvena visai netoliese, tad gali būti nauji pasivaikščiojimų su šunimis kolegos.

Šunų dresavimas – naudingas įvairiomis prasmėmis, tačiau paversti jo privalomu bent esamoje situacijoje tikrai nereikėtų, paprasčiausiai, tai neduotų tikimos naudos, o tik pridarytų daugiau bėdų tiek valstybei, tiek ir šunų augintojams.

Emocionalūs motyvai renkantis paslaugą

emociones110Kiekvienas prekės ar paslaugos pirkimas turi būti paremtas tam tikrais motyvais, ir nors, kai kada prekė nuperkama remiantis emocijomis  – motyvus vis tiek įmanoma apibrėžti. Taigi bus paaiškintas vienos populiariausių – Švarco – motyvų teorijos pagrindas ir pradmenys.

Visi motyvai būna išskirstyti į emocionalius ir racionalius. Vartojimo prekės dažniausiai  renkamos būtent emocionaliais motyvais, nes  kiekvienas pardavėjas yra suinteresuotas prekių apyvarta dėl ko dažnai pasitelkiamos skatinimo priemonės sukelti emocijoms.

Pirmas, dažniausias ir labiausiai proteguojamas, yra pranašumas (jo siekimas). Nors žmonės dažnai sako, jog jiems rūpi ir kiti, tačiau tiek mokslininkų tyrimai, tiek gyvenimas parodo, kad žmonės pirmiausia yra egoistai ir jiems bent pasąmoningai pirmiausia rūpi jie patys. Todėl šią idėją propaguoja beveik visos reklamos „švarūs dantys“, „geras variklis“, „puikus ploviklis“, „gražūs raumenys“, „plokščias pilvas“ ir begalė kitų. Reklamos tikslas yra pasakyti, kad nusipirkęs šį produktą būsi geresnis už kitą. Skaityti toliau

Mieliau skaitydavo knygas

Ar jūsų mokykloje ar klasėje buvo vaikų, kurie patyrė patyčias, nes buvo ramesni, tylesni? Ar pamenate bent vieną, kuris nebuvo itin mėgstamas, o mieliau būdavo vienas, tyloje, skaitydavo knygas ar klausydavosi muzikos? O gal pats buvote tas, kurį kiti vadino tyleniu? Apie tai ir noriu papasakoti – apie triukšmą ir tylą.

knygosKo gero, visai neseniai kalbėjote telefonu, galbūt jau ir ne vieną kartą, gatvės sausakimšos automobilių, motociklų, pėsčiųjų, jūsų kompiuteris, kurio ekrane skaitote tekstą, taip pat skleidžia triukšmą. Na, triukšmelį – rodos, galėtume sakyti, kad tylu, tačiau taip nėra. O ar išvis kur nors yra tik tyla?

Mokyklose triukšmas – nuolatinis vaikų palydovas, tačiau ir universitete studentai nuo moksleivių neatsilieka – ūžia, šlama, pasakoja paskutinio pasimatymo įspūdžius, apkalba naują dėstytojos aprangą ar šukuoseną, galų gale – nusirašinėja. Triukšmas kabo ore. Grįžus iš paskaitų turbūt dauguma įsijungia televizorių, kompiuterį ar radiją – kad grotų muzika ar būtų galima klausytis naujienų. Bet ar pagalvojote, kas nutiktų, jei sykį neįsijungtumėte muzikos visu garsu, o tiesiog pabandytumėte pabūti tyloje.

Žinoma, bus teigiančių, kad klausant muzikos žymiai smagiau ką nors dirbti. Taip, bet tik tada, kai muzika nerėžia ausies ir nėra primetama klausytis (kai klausai tą, ko tu nori). Žmogaus ausis prisitaikiusi prie garso iki 55 decibelų (panašiai tokių garsumu kalba normalūs žmonės), bet gyvename daug triukšmingesnėje aplinkoje ir kurstame taip iš lėto, kad nepastebime. Tad jei dirbant kasdienius darbus, mums palei ausis neplyšaus radijas ar televizorius, jei bent trumpam leisime pailsėti mp3 grotuvui, tai bus tik į naudą mūsų sveikatai, nes… triukšmas kenkia ne tik ausims, bet ir širdžiai, regėjimui, virškinimui, nervams, imunitetui, kraujotakau, sukelia stresą, net padidina agresyvumą.Teigiama, jog tokiame triukšme gyvena kas penktas žmogus ir tai jau imama laikyti viena didžiausių aplinkosaugos problemų.

Jau nebekalbu apie tai, kaip triukšmas gali pakenkti santykiams su aplinkiniais. Taip, ko gero, kiekvienas turime po kaimyną, kuris nereaguoja į prašymus patildyti muziką ar buto remontą pradėti kiek vėliau nei septintą valandą ryto. O kur dar autobusuose savo muzikinį skonį (ar jo nebuvimą) demonstruojantys ne tik paaugliai, bet ir suaugusieji.

Taigi, kaip išvengti triukšmo ir bent šiek tiek pabūti tyloje? Pirmiausia, pasiryžkite paskirti sau bent pusvalandį tyloje. Išjunkite mobilujį telefoną, radiją, televizorių, kompiuterį, atokiau padėkite muzikos grotuvą. Nežinote ką veikti? Pasiimkite prieš keletą mėnesių pradėtą skaityti knygą – dedu galvą, kad dažnai įtikinėjate save, jog neskaitote, nes neturite laiko. Bet jo yra, tik jūs jį atiduodate triukšmui.

Jei manote, kad tokie metodai pernelyg drastiški, paklausykite, kaip elgėsi vienas vyrukas, pasivadinęs tyliuoju Klarku. Šis pilietis viešai pareiškė, jog tylės 100 dienų su niekuo nekalbėdamas. Tiesa, jis taip elgėsi dėl to, jog norėjo surinkti pinigų leukemija sergančiųjų rėmimo fondui. Idėja nebloga, ar ne? Taigi, šis žmogus sėkmingai pratylėjo visas 100 dienų, per kurias su visais giminaičiais ir draugais bendravo internetu – facebook, twitter, panašiomis priemonėmis. SMS žinutės, elektroniniai laiškai, ženklų kalba buvo tie bendravimo būdai, kuriais jis negalėjo naudotis.

O surinko tylusis Klarkas gana nemažą sumą – 18 tūkstančių dolerių. Tad tyla gali būti net pelninga. Pratylėjęs tokį ilgą laikotarpį, draugams pasveikinus jį įvykdžius užsibrėžtą dalyką, jis pasakė: „klausymasis – svarbiausias dalykas, norint suprasti“. Tad norėčiau palinkėti Jums išmokti atsiriboti nuo triukšmo, sugebėti panaudoti tylą savo naudai ir išmokti klausytis.