Ką pasirinkti: židinius ar kietu kuru kūrenamas krosneles?

siltaMetų laiku, kai orai po truputį vėsta, kaip niekada norisi šilumos ar jaukumo. Ir visai nesvarbu, iš kur ta šiluma: ar iš apkabinusio mylimojo, ar iš šiltos antklodės, po kuria palendama pasiėmus arbatos puodelį ir įdomią knygą, ar iš jaukiai rusenančio židinio, stovinčio pačiame namų centre. Židinio šviesa padeda išsklaidyti niūrią nuotaiką, nuteikia romantiškai ir šventiškai. Tačiau židinius namuose ar sodybose turi toli gražu ne kiekvienas lietuvis, taigi kodėl jo neįsirengus? Žinoma, pirmiausia reikės pasitarti su jau turinčiaisiais židinius arba su salonų, kuriuose pardavinėjami židiniai, darbuotojais. Beje, židinys – tai ne vienintelė alternatyva, nes rinktis galima ir patogias krosneles, puikiai atstojančias tradicinius židinius.

Pirmieji darbai

Besirenkantis židinį ar krosnelę žmogus turi žinoti, kokį namo ar sodybos plotą ketina apšildyti. Jei židinys ketinamas statyti tik dėl grožio, viskas bus gerokai paprasčiau, tačiau dūmtraukio prireiks bet kokiu atveju: tiek šildant vieną kambarį, tiek ir visą namą ar jo dalį. Taip pat svarbūs ir kaminai: pro juos išeis dūmai ir vyks ventiliacija. Reikėtų turėti ir namo planą, „iš bėdos“ tiks ir paties šeimininko nubraižytas planas.

Ko reikėtų namuose, kuriuose planuojama įsirengti židinį ar krosnelę?

Pirma, namuose turi būti dūmtraukis. Į židinį turi patekti oro ir išeiti dūmai – tai pagrindinė dūmtraukio paskirtis. Daugelis šiuolaikinių krosnelių ar židinių yra modernūs, taigi netoliese gali prireikti elektros lizdo. Labai svarbu, kad toje vietoje, kurioje ketinama įrengti krosneles ar židinius, būtų ugniai atsparios grindys. Čia galima sumontuoti specialių krosnelėms skirtą padėklą, geriausia iš vienos šių medžiagų: stiklo, keramikos ar metalo. Gerai tinka ir paprastos plytelės: kai kurios jų yra atsparios ugniai ir karščiui.

Kokio tipo krosnelę rinktis?

Du pagrindiniai židinių ir krosnelių tipai – šildomi oru arba vandeniu. Jei namo plotas viršija 120 kvadratinių metrų, teks vedžioti vamzdžius ir patalpas šildyti tradiciškai, vandens šildymu. Mažesnėms patalpoms tinkamas ir taip vadinamasis šilimas oru, kai nebereikia didesnių papildomų investicijų. Šiuo atvejus tiks ir šildymas vandeniu. Jei norima apšildyti didesnį namą, atviri ugniakurai netiks, kadangi šiluma turi sklisti ne į išorę, o į vidų – į šildymo sistemą.

Kokią informaciją mums suteikia ant daugelio židinių nurodomas naudingumo koeficientas?

Naudingumo koeficientas nusako, kiek naudingas bus židinys, ugniakuras arba krosnelė, kitaip tariant, kiek procentų šilumos išeis į lauką, o kiek liks viduje. Jei naudingumo koeficientas yra 80 procentų, vadinasi, neteksite 20 proc. šilumos. Šis koeficientas turėtų būti ne mažesnis nei nurodytieji 80 procentų, kitaip švaistysite energiją ir savo pinigus, toks šildymo būdas bus neefektyvus. Žinoma, jei malkų turite daug, galite sau leisti būstą šildyti neefektyviai.

Kaip išsirinkti geriausias krosneles arba židinius?

Židinius arba nedideles krosnis rinkitės atsižvelgdami į konkretų savo atvejį. Jei namuose dažnai nebūna elektros, nesirinkite tokio ugniakuro, kuriam įkurti būtina elektra. Taip pat susipažinkite su krosnelės technine charakteristika, naudojimo ypatumais. Vienos jų gali pernelyg užkaisti, taigi sistemoje gali pernelyg pakilti temperatūra. Taip pat išsiaiškinkite, kokį kurą konkrečioje krosnelėje galima kūrenti, jei ne laiku kaip tyčia baigtųsi malkos arba granulės. Nutinka ir taip, kad žmonės krosneles kūrena tam nepritaikytu kuru, todėl krosnelės tarnauja trumpiau bei neefektyviai. Pirkti krosnelės nereikėtų spontaniškai – tai ilgalaikė investicija, kuri atsiperka tik gerai viską apgalvojus.