Mieliau skaitydavo knygas

Ar jūsų mokykloje ar klasėje buvo vaikų, kurie patyrė patyčias, nes buvo ramesni, tylesni? Ar pamenate bent vieną, kuris nebuvo itin mėgstamas, o mieliau būdavo vienas, tyloje, skaitydavo knygas ar klausydavosi muzikos? O gal pats buvote tas, kurį kiti vadino tyleniu? Apie tai ir noriu papasakoti – apie triukšmą ir tylą.

knygosKo gero, visai neseniai kalbėjote telefonu, galbūt jau ir ne vieną kartą, gatvės sausakimšos automobilių, motociklų, pėsčiųjų, jūsų kompiuteris, kurio ekrane skaitote tekstą, taip pat skleidžia triukšmą. Na, triukšmelį – rodos, galėtume sakyti, kad tylu, tačiau taip nėra. O ar išvis kur nors yra tik tyla?

Mokyklose triukšmas – nuolatinis vaikų palydovas, tačiau ir universitete studentai nuo moksleivių neatsilieka – ūžia, šlama, pasakoja paskutinio pasimatymo įspūdžius, apkalba naują dėstytojos aprangą ar šukuoseną, galų gale – nusirašinėja. Triukšmas kabo ore. Grįžus iš paskaitų turbūt dauguma įsijungia televizorių, kompiuterį ar radiją – kad grotų muzika ar būtų galima klausytis naujienų. Bet ar pagalvojote, kas nutiktų, jei sykį neįsijungtumėte muzikos visu garsu, o tiesiog pabandytumėte pabūti tyloje.

Žinoma, bus teigiančių, kad klausant muzikos žymiai smagiau ką nors dirbti. Taip, bet tik tada, kai muzika nerėžia ausies ir nėra primetama klausytis (kai klausai tą, ko tu nori). Žmogaus ausis prisitaikiusi prie garso iki 55 decibelų (panašiai tokių garsumu kalba normalūs žmonės), bet gyvename daug triukšmingesnėje aplinkoje ir kurstame taip iš lėto, kad nepastebime. Tad jei dirbant kasdienius darbus, mums palei ausis neplyšaus radijas ar televizorius, jei bent trumpam leisime pailsėti mp3 grotuvui, tai bus tik į naudą mūsų sveikatai, nes… triukšmas kenkia ne tik ausims, bet ir širdžiai, regėjimui, virškinimui, nervams, imunitetui, kraujotakau, sukelia stresą, net padidina agresyvumą.Teigiama, jog tokiame triukšme gyvena kas penktas žmogus ir tai jau imama laikyti viena didžiausių aplinkosaugos problemų.

Jau nebekalbu apie tai, kaip triukšmas gali pakenkti santykiams su aplinkiniais. Taip, ko gero, kiekvienas turime po kaimyną, kuris nereaguoja į prašymus patildyti muziką ar buto remontą pradėti kiek vėliau nei septintą valandą ryto. O kur dar autobusuose savo muzikinį skonį (ar jo nebuvimą) demonstruojantys ne tik paaugliai, bet ir suaugusieji.

Taigi, kaip išvengti triukšmo ir bent šiek tiek pabūti tyloje? Pirmiausia, pasiryžkite paskirti sau bent pusvalandį tyloje. Išjunkite mobilujį telefoną, radiją, televizorių, kompiuterį, atokiau padėkite muzikos grotuvą. Nežinote ką veikti? Pasiimkite prieš keletą mėnesių pradėtą skaityti knygą – dedu galvą, kad dažnai įtikinėjate save, jog neskaitote, nes neturite laiko. Bet jo yra, tik jūs jį atiduodate triukšmui.

Jei manote, kad tokie metodai pernelyg drastiški, paklausykite, kaip elgėsi vienas vyrukas, pasivadinęs tyliuoju Klarku. Šis pilietis viešai pareiškė, jog tylės 100 dienų su niekuo nekalbėdamas. Tiesa, jis taip elgėsi dėl to, jog norėjo surinkti pinigų leukemija sergančiųjų rėmimo fondui. Idėja nebloga, ar ne? Taigi, šis žmogus sėkmingai pratylėjo visas 100 dienų, per kurias su visais giminaičiais ir draugais bendravo internetu – facebook, twitter, panašiomis priemonėmis. SMS žinutės, elektroniniai laiškai, ženklų kalba buvo tie bendravimo būdai, kuriais jis negalėjo naudotis.

O surinko tylusis Klarkas gana nemažą sumą – 18 tūkstančių dolerių. Tad tyla gali būti net pelninga. Pratylėjęs tokį ilgą laikotarpį, draugams pasveikinus jį įvykdžius užsibrėžtą dalyką, jis pasakė: „klausymasis – svarbiausias dalykas, norint suprasti“. Tad norėčiau palinkėti Jums išmokti atsiriboti nuo triukšmo, sugebėti panaudoti tylą savo naudai ir išmokti klausytis.